Kalvarijos savivaldybė

Spausdinti
Autorius Haroldas Arelis
Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai

              Pastaruoju metu, ypač Lietuvos valstybės apdovanojimų teikimo dienomis ir dar ilgokai po jų, tenka girdėti žmones, aptariančius šį neeilinį įvykį. Pati ceremonija ir gauti apdovanojimai viešinami spaudoje, radijuje, televizijoje, internete. Dažnai suklūstu – ar taisyklinga? Pagrįstai kyla klausimas, ar visi taisyklingai pavadina valstybės ordinus, medalius ir kitus pasižymėjimo ženklus. Atsakymų reikėtų ieškoti šiuos apdovanojimus reglamentuojančiame įstatyme, o analizuojamą temą vertėtų aptarti išsamiau, nes tai plėstų ne tik kalbos vartotojų žinias, bet ir bendrąjį jų išprusimą.

              1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo padėtas teisinis pagrindas atkurti lietuviškus apdovanojimus. Po dramatiškų 1991 m. sausio 13 d. įvykių Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas sausio 15 d. priėmė įstatymą, kuriuo buvo atkurtas Vyčio Kryžiaus ordinas. 1991 m. rugsėjo 12 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą, kuriuo atkūrė ir visus kitus Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. apdovanojimus. Įsteigti ir du nauji – Sausio 13-osios atminimo (1991) bei Dariaus ir Girėno (1993) medaliai.

              1991 m. rugsėjo 12 d. priimtas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, kuris beveik be pakeitimų pakartojo 1930 m. rugsėjo 1 d. įstatymo redakciją.

            2002 m. birželio 18 d. priimtas naujas Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymas įsigaliojo 2003 m. sausio 16 d. (Žin., 2002, Nr. 68-2762; aktuali redakcija nuo 2003-05-27). Jis pakoregavo valstybės apdovanojimų sistemą ir jų dizainą (dail. Nerijus Treinys). Pakeista ordinų ir medalių tvarka: vietoj buvusių trijų laipsnių medalių visi ordinai dabar turi vieno laipsnio medalį. Pagal kitų Europos valstybių ordinų laipsnių pavadinimus pakeisti ir Lietuvos valstybės ordinų laipsnių pavadinimai: 1-ojo laipsnio ordinas vadinamas Didžiuoju kryžiumi, 2-ojo – Komandoro didžiuoju kryžiumi, 3-iojo – Komandoro kryžiumi, 4-ojo – Karininko kryžiumi, 5-ojo – Riterio kryžiumi.

              Valstybės ordinais ir medaliais apdovanoja Respublikos Prezidentas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga. Ypatingais atvejais gali būti apdovanojama ir kitu laiku. Kartu su apdovanojimo ženklu apdovanotiesiems įteikiami apdovanojimo dokumentai: Respublikos Prezidento dekretas, ordino diplomas ar medalio liudijimas.

               Šioje Valstybės apdovanojimų įstatymo redakcijoje yra nemažai pakeitimų:

  1. Atsisakyta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės, Dariaus ir Girėno medalių, nes atkurtai Lietuvai nusipelnę asmenys, verti šių apdovanojimų, juos jau gavę.
  2. Panaikintas Vyčio Kryžius, vietoj jo įsteigtas Vyčio Kryžiaus ordino medalis.
  3. Nustatyta, jog visi ordinai turi tik vieno laipsnio ordino medalį.
  4. Įsteigtas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“, kuriuo apdovanojami asmenys už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, už humanitarinę pagalbą Lietuvai, už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, kultūros, mokslo ir švietimo, verslo ir gamybos, sveikatos ir socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse, o veiklos sritis žymima kryžių ir juostą (kaspiną ar kaspinėlį) jungiančiame vainike tam tikrą sritį atitinkančiais simboliais.
  5. Kiekvienam ordinui suteikti kitose šalyse naudojami tarptautiniai ordinų pavadinimai – Didysis kryžius (1-ojo laipsnio ordinas), Komandoro didysis kryžius (2-ojo laipsnio ordinas), Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio ordinas), Karininko kryžius (4-ojo laipsnio ordinas), Riterio kryžius (5-ojo laipsnio ordinas).
  6. Nustatyta, kad Respublikos Prezidentui, pradedančiam eiti valstybės vadovo pareigas, įteikiamas aukščiausiasis Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, kurį po Prezidento priesaikos įteikia Seimo Pirmininkas.

            Susijusios su valstybės apdovanojimais sąvokos (terminija) yra labai aiškiai ir suprantamai aptartos įstatymo 2 straipsnyje:

  1. Apdovanojimų ženklai – daiktinė valstybės apdovanojimų išraiška: ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai.
  2. Apdovanojimų ženklų pakaitai – vietoj apdovanojimų ženklų nešiojami šių ženklų pakaitai: nustatytos formos ir spalvos juostelės, miniatiūros, rozetės.
  3. Etalonas – Respublikos Prezidento patvirtintas ordino, medalio ir kito pasižymėjimo ženklo pavyzdys, pagal kurį daromi minėti apdovanojimų ženklai.
  4. Galionas – aukso ar sidabro juostelė, naudojama apdovanojimų ženklų pakaituose laipsniui nurodyti.
  5. Grandinė – Vytauto Didžiojo ordino aukščiausiojo laipsnio skiriamasis žymuo.
  6. Juosta – muaro juosta, prie kurios kabinamas Didysis kryžius.
  7. Juostelė – iš kaspinėlio pagamintas sutartinis ženklas ordino laipsniui žymėti.
  8. Kaspinas – ordino juostos spalvų muaro kaspinas, prie kurio kabinami Komandoro didysis ir Komandoro kryžiai.
  9. Kaspinėlis – ordino juostos spalvų muaro kaspinėlis, prie kurio kabinami Karininko ir Riterio kryžiai.
  10. Kavalierius – ordinu apdovanotas asmuo.
  11. Kokarda – specialia kilpa surišta ordino juosta arba kaspinas.
  12. Kryžius – pagrindinė valstybės ordinų dalis.
  13. Laipsnis – valstybės ordino lygmuo.
  14. Medalis – valstybės apdovanojimas už nuopelnus.
  15. Miniatiūra – ordino, medalio ar kito pasižymėjimo ženklo sumažintas variantas.
  16. Muaras – specialiu būdu austas šilkas.
  17. Ordinas – valstybės apdovanojimas už ypatingus nuopelnus.
  18. Ordinų kancleris – pareigūnas, tvarkantis valstybės apdovanojimus.
  19. Projektas – oficialiai patvirtintas ordino, medalio arba kito valstybės apdovanojimo grafinis ir spalvinis variantai, pagal kuriuos daromas etalonas.
  20. Rozetė – iš kaspinėlio pagamintas sutartinis ženklas ordino laipsniui žymėti.
  21. Valstybės apdovanojimų taryba – Respublikos Prezidento skiriama visuomeninė patariamoji institucija valstybės apdovanojimų klausimams nagrinėti.
  22. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava – karinio dalinio, miesto arba kitokios gyvenvietės vėliava, papuošta Vyčio Kryžiaus ordino juosta.
  23. Žvaigždė – aukščiausiųjų laipsnių ordinų sudedamoji dalis.

             Pravartu turėti supratimą ir apie apdovanojimų nešiojimą, nes tai irgi susiję su taisyklinga kalba. Pagal apdovanojimų nešiojimo tvarką, priklausomai nuo progos bei drabužių, įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja galimus apdovanojimų ženklų pakaitus:

  1. Vietoj valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų galima segėti vieną iš šių apdovanojimų ženklų pakaitų: juostelę, miniatiūrą, rozetę.
  2. Juostelės segamos tik prie uniformos, miniatiūros – tik prie vakarinių rūbų, rozetės – prie civilių drabužių.

             Valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų bei jų pakaitų nešiojimo apribojimai aptarti 21 straipsnyje. Valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų bei jų pakaitų nešioti (segėti) neleidžiama:

   1) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme;

   2) asmeniui, kuriam paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas).

 

        Ordinų kavalieriai ir asmenys, apdovanoti medaliais ar kitais pasižymėjimo ženklais, turi teisę naudoti apdovanojimų garbės ženklus savo asmeniniuose antspauduose, vizitinėse kortelėse ir privačiuose blankuose.

           Būtina atkreipti dėmesį į sąvokas valstybės apdovanojimai, ordinų ženklai pagal svarbą, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai ir įsisąmoninti jų rašybą – didžiosios ir mažosios raidės pavadinimuose. Jie yra tokie:

Valstybės apdovanojimai:

  1. Vytauto Didžiojo ordinas.
  2. Vyčio Kryžiaus ordinas.
  3. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas.
  4. Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“.

Ordinų ženklai pagal svarbą:

  1. Ordinas su aukso grandine (tik Vytauto Didžiojo ordinas).
  2. Didysis kryžius (1-ojo laipsnio ordinas).
  3. Komandoro didysis kryžius (2-ojo  laipsnio ordinas).
  4. Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio ordinas).
  5. Karininko kryžius (4-ojo laipsnio ordinas).
  6. Riterio kryžius (5-ojo laipsnio ordinas).

Medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai:

  1. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava.
  2. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.
  3. Vyčio Kryžiaus ordino medalis.
  4. Vytauto Didžiojo ordino medalis.
  5. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.
  6. Sausio 13-osios medalis.

             Valstybės apdovanojimų įstatymo 7 straipsnis nurodo tokią Valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų svarbumo eilę (pateiktieji pavadinimai taip pat padės išvengti rašybos ir kitų klaidų):

  1. Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine.
  2. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius.
  3. Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.
  4. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius.
  5. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Didysis kryžius.
  6. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Didysis kryžius.
  7. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro Didysis kryžius.
  8. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro Didysis kryžius.
  9. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Komandoro didysis kryžius.
  10. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius.
  11. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžius.
  12. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.
  13. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Komandoro kryžius.
  14. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius.
  15. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.
  16. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
  17. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžius.
  18. Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius.
  19. Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius.
  20. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
  21. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžius.
  22. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.
  23. Vyčio Kryžiaus ordino medalis.
  24. Vytauto Didžiojo ordino medalis.
  25. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis.
  26. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medalis.
  27. Sausio 13-osios atminimo medalis.

 

            Apibendrinat nagrinėjamą temą, verta priminti, kad daugeliui klausimų, susijusių su terminija, sąvokomis, jų vartosena ir kt., atsakymą galime rasti galiojančiuose šalies įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, kituose dokumentuose.

 

 

Juozas Benecijus Ignatavičius,
Kalvarijos savivaldybės valstybinės kalbos tvarkytojas

 

 

 
Paskutinis atnaujinimas: 2011-06-09 10:58:29