Kalvarijos savivaldybė

Spausdinti
Autorius Haroldas Arelis
KUR MES GYVENAME: mieste ar miestelyje?.. O KAIP JIS VADINAMAS: Kalvarija ar Kalvarijos?..

 

Kalvarijos savivaldybė pavasarį jau paminėjo savo dešimtmetį, tačiau visuomenės informavimo priemonės, valstybės bei kitų įstaigų darbuotojai ir nemaža dalis kitų kalbos vartotojų labai dažnai painioja savivaldybės centro pavadinimą ir jo sampratą, pavyzdžiui, Kalvarijos ir Kalvarijų savivaldybė, Kalvarijos ir Kalvarijų miestelis ir pan.

Dažnai pasitaiko ir kirčiavimo klaidų pagal analogiją su ypač populiaria daugiskaitine forma įvardyta viena Vilniaus gatve, vedančia į Vilniaus Kalvarijas prie Šv. Kryžiaus bažnyčios, ir šioje gatvėje esančia turgaviete. Šiuo atveju vartojamos daugiskaitinės formos Kalvarijų (vardininkas – Kalvarijos) dažniausia reikšmė yra Kristaus kančių kelias ir jo stotys.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per 2000 m. administracinę teritorinę šalies reformą vietoj buvusio Marijampolės rajono buvo įsteigtos trys atskiros savarankiškos Marijampolės apskričiai priskirtos savivaldybės: Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės. Vadinasi, praėjus beveik dešimtmečiui po reformos, jos tikrai negali priklausyti neegzistuojančiam administraciniam teritoriniam vienetui – Marijampolės rajonui. Pastarasis labai dažnai nurodomas įvairiuose dokumentuose, raštuose, adresuose. Reikia įprasti, jog Kalvarijos savivaldybė yra savarankiška, atskira teritorija, nepriskirta jokiam rajonui, juolab neegzistuojančiam.

Kalbos vartotojams reikėtų įsigilinti į Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 60-1183; 2010, Nr. 41-1934). Šio įstatymo 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės aptaria, jog „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai.“

Įstatymo 2 str. pateikta Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų samprata: „Savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinkta savivaldybės taryba pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Jos teritorija gali būti skirstoma į seniūnijų aptarnaujamas teritorijas. Pagrindiniai savivaldybės steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.”

Gyvenamųjų vietovių kategorijos ir jų samprata išsamiai aptarta įstatymo 3 str.:

„Seniūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Seniūnija turi savo aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinimą.

Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse.

Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui.

Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.

Kaimai yra gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių.

Viensėdžiai yra istoriškai susiformavusios gyvenamosios vietovės, paprastai sudarytos arba kilusios iš vienos sodybos ir turinčios ne daugiau kaip 20 objektų skirtingu adresu.“

Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis neturėtume vartoti sąvokos Kalvarijos miestelis. Įstatymo nuostata yra aiškiai suvokiama kaip atitinkamas terminas, vartotinas ir kasdienėje kalboje – savivaldybės centras yra Kalvarijos miestas, o ir gyvename tik jame.

Šiame krašte 37 metus įprastą vartoti Kapsuko ar Marijampolės rajono sąvoką pagal įstatymo 4 str. 2 pastraipos 2 dalį reikėtų išmesti iš aktyviosios leksikos, nes: „2) įsteigus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybes panaikinama Marijampolės rajono savivaldybė.“

Kalbos praktika rodo, kad įpratimas – antras prigimimas: nebeliko ne tik Kapsuko, bet ir Marijampolės rajono, kuriam 1963-2000 m. buvo pavaldus Kalvarijos miestas (pagal tuometinį teritorinį suskirstymą Kalvarija tikrai nebuvo miestelis!). O dar ir dabar kai kas nori tame rajone ir išgalvotame miestelyje gyventi...

Apibendrinant reikėtų akcentuoti, jog Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą reikia iš dalies suvokti kaip savotišką šios srities terminijos pamatą ir standartą.

Pravartu priminti, kad pagal tai, kur žmonės gyvena – mieste ar miestelyje – jie gali būti vadinami miestiečiais arba miestelėnais. Tada kalbos logika nukreipia šias sąvokas vartoti taip: miesto gyventojas yra miestietis, o miestelio – miestelėnas. Ar kartais nebūna pikta, kai miestietį vadina miestelėnu?

* * * *

Nurodydami prašymuose ir kituose dokumentuose gyvenamąją vietą, adresuodami laiškus ar kitą korespondenciją, nerašykime to nesamo rajono pavadinimo.

Neužmirškime, jog žodis savivaldybė įvardija ne tik vietos savivaldą, bet ir teritoriją.

Gyvenkime jaukiai, taikiai ir leiskime maloniai savo dienas Kalvarijos krašte, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje ar Kalvarijos mieste.

Vadinkime šias vietoves Kalvarijos savivaldybe ir Kalvarijos miestu.

Būkime Kalvarijos gyventojai (patriotai ar priešai) ir pan., o patys vadinkimės ir reikalaukime, kad ir kiti mus vadintų ne miestelėnais, bet miestiečiais.

 

 

Juozas Benecijus Ignatavičius,
valstybinės kalbos tvarkytojas

 

 

 

 

 
Paskutinis atnaujinimas: 2011-06-09 10:45:36