Kalvarijos savivaldybė

Spausdinti
Autorius Haroldas Arelis
Dėl rengiamų teisės aktų kalbos

 

Informuoju, kad, rengiant vietinius teisės aktus, būtina vadovautis atitinkamais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės norminais aktais. Vienas iš jų – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas. Šio įstatymo 10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai numato:

„3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.“

Be to 12 straipsnis. Teisės akto kalba nurodo, jog „Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.“

Pravartu prisiminti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 patvirtino Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarką:

 

1. Ši tvarka nustato bendrinėje lietuvių kalboje nevartotinų svetimų kalbų ar svetimos kilmės žodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis sritis, jo organizavimą, juridinių ir fizinių asmenų pareigą teikti įgaliotoms institucijoms vertinti svetimžodžius, kuriuos jie ketina vartoti šioje tvarkoje nurodytose srityse.

2. Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis objektai pagal veiklos sritis yra šie:

2.1. teisės aktų projektai;

2.2. vadovėliai ir kitos mokymo priemonės;

2.3. viešoji informacija (prekių ir prekybos etiketės bei čekiai, paslaugų teikimo informacija, vartojimo informacija, prekių ir paslaugų bei nekomercinė reklama, reklamos leidiniai ir panašiai).

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, rengiančios teisės aktų projektus ir kitus dokumentus, derina juose vartojamus svetimžodžius su Valstybine lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo.

4. Vadovėlių ir kitų mokymo priemonių rengėjai tų vadovėlių ar mokymo priemonių maketuose vartojamus svetimžodžius derina su Valstybine lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo.

5. Prekių gamintojai (paslaugų teikėjai), įvežėjai ir platintojai, nerandantys bendrinės lietuvių kalbos žodžio (žodžių junginio) gaminiui, prekei ar paslaugai (gaminių, prekių ar paslaugų rūšiai) pavadinti, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gaminama arba parduodama ta prekė ar teikiama ta paslauga, kalbos tvarkytoją. 

6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys visais svetimžodžių vertinimo ir keitimo lietuviškais atitikmenimis klausimais gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prie Lietuvos Respublikos Seimo.

7. Šios tvarkos 3, 4 ir 5 punktai netaikomi tiems svetimos kilmės žodžiams, kurie yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nustatyta tvarka pripažinti norminiais.

8. Svetimžodžių ir jų lietuviškų atitikmenų duomenų bazė kuriama, tvarkoma ir naudojama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nustatyta tvarka.

9. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pasiūlymai dėl svetimžodžių lietuviškų atitikmenų skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

10. Šios tvarkos vykdymą kontroliuoja savivaldybių, apskričių kalbos tvarkytojai ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcija.

 

Rekomenduoju paisyti šių reikalavimų ir pasiekti, kad įstaigos teisinių ir kitų dokumentų kalba atitiktų jai keliamus reikalavimus.

 


Juozas Benecijus Ignatavičius
Valstybinės kalbos tvarkytojas

 

 

 

 

 

 

 
Paskutinis atnaujinimas: 2011-07-05 11:53:08