Kalvarijos savivaldybė

Spausdinti
Autorius Haroldas Arelis
Ar taisyklingai pavadiname įstatymų leidimą ir kūrimą?

 

          Kasdienėje kalboje, visuomenės informavimo priemonėse dažnai pavartojami teisės aktų kūrimą ir leidybą pavadinantys žodžiai įstatymdavystė, įstatymleidystė. Kai kuriems kalbos vartotojams jie yra kasdieniai žodžiai, be kurių neišsiverčia viešose kalbose ar net raštuose. Jie traktuojami net kaip teisės terminai. Tačiau dažnam kalbos vartotojui, turinčiam vadinamuosius kalbos jausmą ir kalbinę klausą, šie žodžiai atrodo kažkokie nepriimtini, svetimi. Dėl šios priežasties pagrįstai kyla klausimas, ar žodžiai įstatymdavystė, įstatymleidystė taisyklingi ir vartotini, ar jie tikrai priskirtini teisės terminijai?

          Pasigilinę į žodžių darybos ypatumus, praktiką ir pačių pamatinių žodžių reikšmes, galime teigti, kad šie žodžiai yra netaisyklingi. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo punkte 1.3. Neteiktini vertiniai poskyryje Žodžiai randame teiginį, kad jie yra neteiktini vertiniai, sudaryti iš pamatinių žodžių „įstatymdavys, -ė, įstatymleidys, -ė = įstatymų leidėjas, -a“. Pateikiami taisymo pavyzdžiai: „Įstatymdaviai (=Įstatymų leidėjai) turi susirūpinti, kad ne visi gerbia valstybės įstatymus.“ Nurodoma, kad „įstatymdavystė, įstatymleidystė = įstatymų leidimas, leidyba: Įstatymdavystė (= Įstatymų leidimas) – nelengvas, tačiau kilnus darbas. Įstatymleidystė (=Įstatymų leidyba, leidimas) Lietuvoje turi senas tradicijas.“

 

          Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad šie žodžiai tikrai neteiktini vartosenai, įtraukti į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, kuris yra norminis dokumentas.

 

          Randame, kad ir „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ (Vilnius, 2002) rašoma: „leisti įstatymus – teisės kalboje reiškia įstatymų sudarymą ir jų skelbimą: Įstatymus leidžia Seimas. Pasakymas leisti įstatymus praktiškai nevartojamas publikavimo, spausdinimo reikšme. Veiksmui vadinti vartojami junginiai įstatymų leidimas (reiškia paprastą veiksmo pavadinimą) ir įstatymų leidyba.“ Toliau rašoma, jog: „įstatymų leidyba – visa įstatymų leidimo tvarka ir sistema. Nei įstatymų leidimo, nei leidybos reikšme netinka įstatymleidystė, juo labiau įstatymdavystė: įstatymdavystė – padėmeniui iš rusų kalbos išverstas žodis; įstatymleidystė – nors ir turi dėmenį, susijusį su leidyba, bet nevartotina dėl gremėzdiškos darybos. Netinka nė įstatymdaviai, turi būti įstatymų leidėjai.“ (p. 111)

 

          Pastaraisiais metais spaudos publikacijose, viešojoje erdvėje, visuomenės informavimo priemonėse vis dažniau pasirodo žodis teisėkūra. Ar jis yra taisyklingas, ar gali būti priimtinas kaip teisės terminas? O gal ir jis nevartotinas ir turi pakaitalų? Pakaitalų neturi. Terminas teisėkūra yra vartotinas. Jis yra taisyklingos darybos. Tai daiktavardžio teisė ir veiksmažodžio kurti, kūrė dūrinys. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (Vilnius, 1997) rašoma: „Didžioji dalis sudurtinių daiktavardžių su pirmuoju daiktavardžiu ir antruoju veiksmažodiniu sandu remiasi tokiu daiktavardžio ir veiksmažodžio junginiu, kur daiktavardžiu yra pasakomas veiksmo objektas“ (p. 161), pvz.: teisėkūra (teisę kurti), žemėvalda (žemę valdyti), saulėtekis (saulė teka).

          Terminas teisėkūra teikiamas ir Europos terminų žodyne Eurovoc(angl. legislation, vok. Gesetzgebung, pranc. législation). Vadinasi, tai tikrai taisyklingas aprobuotas terminas, vartotinas visose teisės aktų kūrimo institucijose – Seime, Vyriausybėje, vietos savivaldos tarybose ir kitur, kur leidžiami vienokie ar kitokie teisės aktai.

 

 

Juozas Benecijus Ignatavičius,
savivaldybės valstybinės kalbos tvarkytojas

 

 

 

 
Paskutinis atnaujinimas: 2011-06-09 11:01:10