Maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas Marijampolės regione: kaip veiks sistema ir ką svarbu žinoti!

Vadovaujantis 2026 m. vasario 23 d. pasirašyta sutartimi tarp UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro ir UAB „Ekonovus“, Marijampolės regiono savivaldybėse netrukus pradės veikti nauja maisto ir virtuvės atliekų surinkimo sistema.

Tai reiškia, kad gyventojai galės atskirai rūšiuoti maisto atliekas. Toks pokytis įgyvendinamas laikantis Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai ir siekiant paprasto, bet svarbaus tikslo – kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus, o daugiau jų būtų panaudota dar kartą.

Surinktos maisto atliekos bus perdirbamos – iš jų gaminamas kompostas arba biodujos. Kitaip tariant, tai, kas anksčiau buvo laikoma šiukšlėmis, gali virsti naudingais dalykais: trąšomis ar net energija.

Ši sistema – dar vienas žingsnis link tvaresnio gyvenimo, kai atliekos ne išmetamos, o panaudojamos iš naujo.

Maisto ir virtuvės atliekos – kas tai?

Maisto ir virtuvės atliekos – tai biologiškai skaidžios organinės atliekos, kurios susidaro ruošiant ar vartojant maistą. Jos greitai suyra, todėl tinkamai surinktos gali būti perdirbtos kompostavimo ar biodujų gamybos įrenginiuose.

Skaičiuojama, kad vienas gyventojas per metus gali sukaupti apie 40 kilogramų maisto atliekų, todėl jų atskiras surinkimas turi didelę reikšmę atliekų tvarkymo sistemai.

Kokias atliekas bus galima mesti į maisto atliekų konteinerį

Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius bus galima mesti įvairias organines atliekas, susidarančias virtuvėje ar gaminant maistą.

Leidžiamos atliekos

• vaisių ir daržovių likučiai, lupenos, žievės;
• kiaušinių lukštai;
• mėsos, žuvies ir jų kaulų likučiai;
• duonos ir kepinių likučiai;
• pieno produktų likučiai;
• virtas, keptas ar kitaip paruoštas maistas;
• kavos tirščiai ir arbatos pakeliai;
• popieriniai rankšluosčiai ar servetėlės, suteptos maistu.

Taip pat į šiuos konteinerius galima mesti išpakuotus pasibaigusio galiojimo ar vartoti nebetinkamus maisto produktus.

Kokios atliekos į šiuos konteinerius nepateks

Į maisto atliekų konteinerius griežtai draudžiama mesti atliekas, kurios nėra biologiškai skaidžios arba gali užteršti kompostavimo procesą.

Draudžiamos atliekos

• plastiko, stiklo ar metalo pakuotės;
• higienos priemonės (sauskel­nės, servetėlės ir kt.);
• virtuvinės kempinėlės;
• kepimo popierius ar chemiškai apdorotas popierius;
• vaistai ir medicininės atliekos;
• skystas maistas (pienas, sriubos, padažai);
• tabako gaminiai ar nuorūkos;
• tekstilė, guma ar kitos neorganinės atliekos;
• žolė, lapai;

Svarbu: Maisto likučiai turi būti rūšiuojami be pakuočių, į konteinerį metami tik sandariai užrištuose maišeliuose.

Kaip atrodys maisto atliekų konteineriai

Maisto atliekų konteineriai bus atskirti nuo kitų rūšiavimo konteinerių, rudos spalvos – taip Lietuvoje žymimos biologinės atliekos.

Pagrindinės konteinerių savybės

• Sandarus dangtis, kuris padeda sulaikyti kvapus.
• Filtras nuo kvapų, kad konteineriai būtų higieniški.
• Mažesnė talpa individualiems namams (120 litrų).
• Didesnės talpos daugiabučių aikštelėse (240 litrų).

Daugiabučių rajonuose konteineriai bus statomi bendrose atliekų rūšiavimo aikštelėse, šalia plastiko, stiklo ir popieriaus konteinerių.

Konteinerių priežiūra

Plovimas ir dezinfekcija: Marijampolės regione bendro naudojimo maisto atliekų konteineriai (daugiabučių kiemuose) bus periodiškai plaunami ir dezinfekuojami. Pagal MAATC nustatytą tvarką, intensyviausias plovimas vyksta šiltuoju metų laiku, naudojant specializuotą transportą su aukšto slėgio purkštukais.

Individualūs konteineriai: kaip ir iki šiol individualių namų gyventojai savo konteinerių švara rūpinsis patys, tačiau vežėjas už papildomą mokestį galės teikti ir konteinerių plovimo paslaugą.

Kaip dažnai bus išvežamos maisto atliekos

 Atsižvelgiant į ES reikalavimus paslauga privalo būti teikiama daugiau nei 2 tūkstančius gyventojų turinčiuose miestuose. Marijampolės regione ši paslauga bus teikiama - Marijampolės, Vilkaviškio, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kybartų ir Šakių miestų ribose.

Kadangi maisto atliekos greitai genda, jų surinkimas planuojamas dažniau nei kitų atliekų.

• Individualiose valdose – kas 2 savaites,
• Daugiabučiuose – 3 kartus per savaitę (Marijampolėje), 2 kartus per savaitę (visuose kituose miestuose).

Asmenys, nepatenkantys į ES reikalavimo vykdyti atskirą maisto atliekų rūšiavimą ribas, maisto atliekas raginami rūšiuoti jas kompostuojant, o netinkamas kompostuoti atliekas (mėsos, žuvies ir jų kaulų likučiai ir kt.) ir toliau šalinti mišrių komunalinių atliekų konteineriuose.

Ar didės atliekų kaina gyventojams

 Kiekviena papildoma atliekų surinkimo sistema generuoja papildomus kaštus. Surinkus maisto atliekas jos bus transportuojamos į atliekų apdorojimo įrenginius. Tinkamai rūšiuojant maisto atliekas tikėtinas mišrių komunalinių atliekų srauto mažėjimas. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius ir vyks atliekų tvarkymo kainos pokytis. Pabrėžtina, kad mišrių komunalinių atliekų tvarkymo kaina nustatoma valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) įvertinus būtinuosius atliekų tvarkymo kaštus.

Kodėl svarbu rūšiuoti maisto atliekas

Atskiras maisto atliekų surinkimas padeda:

• sumažinti sąvartynuose kaupiamų atliekų kiekį;
• sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas;
• pagaminti kompostą, naudojamą žemės ūkyje;
• gaminti biodujas šilumos ir elektros energijai.