Socialinis darbuotojas darbui su šeimomis patiriančiomis sunkumus: santykiai, priėmimas ir atstūmimas

Socialinio darbuotojo darbas su šeimomis patiriančiomis sunkumus yra itin atsakingas, sudėtingas ir kupinas iššūkių, tai ypatinga socialinio darbo sritis. Šis darbas reikalauja ypatingų gebėjimų suprasti šeimos dinamiką, santykius, problemas bei iššūkius, su kuriais susiduria šeimos. Dirbdamas su šeima, socialinis darbuotojas turi užtikrinti, kad jo pastangos būtų nukreiptos į problemų sprendimą, šeimos stiprinimą ir vaikų gerovės užtikrinimą. Kasdienybė šioje profesijoje nėra nuspėjama – ji reikalauja ne tik profesinių įgūdžių, bet ir asmeninės empatijos, kantrybės, lankstumo. Socialinio darbuotojo kasdienybė dažnai prasideda nuo šeimų problemų vertinimo – socialinis darbuotojas lankosi šeimose, veda pokalbius, konsultacijas su šeimos nariais, informuoja, tarpininkauja, atstovauja, analizuoja esamą situaciją ir ieško būdų  kaip padėti. Šeimos dažnai susiduria su daugybe tarpusavyje susijusių problemų, todėl socialiniam darbuotojui tenka vertinti situaciją ir nustatyti, kokios intervencijos gali būti efektyviausios.

Šiame straipsnyje noriu aptarti socialinio darbuotojo darbo su šeimomis specifiką, socialinio darbuotojo santykį su šeimomis, taip pat priėmimo ir atstūmimo klausimus, kurie neretai lydi šio darbo kasdienybę.

Socialinio darbuotojo vaidmuo darbe su šeimomis patiriančiomis sunkumus. Socialinis darbuotojas dirbantis su šeimomis, užima itin svarbią poziciją. Jo pagrindinis tikslas – padėti šeimoms įveikti sudėtingus gyvenimo iššūkius ir krizes, kurie gali turėti įtakos ne tik šeimos gerovei, bet ir vaikų saugumui bei vystymuisi. Tai gali apimti šeimas, susiduriančias su smurtu, skurdu, priklausomybėmis, vaikų nepriežiūra ir kitomis socialinėmis problemomis. Socialinis darbuotojas gali padėti šeimai gerinti tarpusavio santykius, stiprinti tėvystės įgūdžius, gebėjimus rūpintis savo vaikais, spręsti iškilusias problemas, kurios gali kelti grėsmę šeimos stabilumui.

Socialinio darbuotojo ir šeimos santykiai. Socialinio darbuotojo ir šeimos santykiai yra vienas iš svarbiausių darbo aspektų. Šie santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu, atvirumu ir bendradarbiavimu, nes be stipraus ryšio tarp socialinio darbuotojo ir šeimos, sėkminga pagalba tampa sunkiai pasiekiama. Dirbant su šeima labai svarbu įvertinti šeimos narių emocinę būklę, jų požiūrį į socialinio darbuotojo įsikišimą bei jų atvirumą keistis bei norą priimti pagalbą. Neretai šeimos gali jausti baimę ar nepasitikėjimą socialiniu darbuotoju, nes jo darbas dažnai susijęs su šeimos kontrolės bei vaikų apsaugos funkcijomis. Tokiais atvejais  socialiniam darbuotojui svarbu sukurti pagarba pagrįstus santykius, parodyti šeimai, kad jo tikslas yra padėti, o ne bausti, ar kontroliuoti. Pasitikėjimo kūrimas dažnai yra ilgas procesas. Socialinis darbuotojas turi būti kantrus, empatiškas ir nuoseklus. Jis privalo išklausyti šeimą, suprasti jos poreikius bei stengtis prisitaikyti prie kiekvienos šeimos unikalios situacijos. Neretai šeimos gali būti uždaro būdo ir nenorėti dalintis savo problemomis, todėl socialinis darbuotojas turi parodyti supratimą ir jautrumą, kartu išlaikydamas profesionalumą ir aiškiai apibrėždamas savo pareigas bei tikslus.

Socialinio darbuotojo priėmimas ir atstūmimas. Vienas iš pagrindinių socialinio darbo su šeimomis iššūkių – priėmimo ir atstūmimo dinamika. Šis santykis yra itin subtilus ir gali labai skirtis priklausomai nuo šeimos su kuria dirbama.

 Priėmimas– tai situacija, kai šeima pasitiki socialiniu darbuotoju, noriai priima jo siūlomą pagalbą ir aktyviai dalyvauja problemų sprendimo procese. Tokiu atveju socialinis darbuotojas gali tapti šeimos sąjungininku ir partneriu, padėdamas jiems įveikti sunkumus ir stiprinti šeimos tarpusavio santykius. Šeima socialinį darbuotoją dažniausiai priima tada, kai suvokia pagalbos svarbą, jaučia, kad jų poreikiai yra girdimi, o sprendimai priimami atsižvelgiant į šeimos nuomonę. Tokiu atveju šeimos nariai aktyviai bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, laikosi rekomendacijų ir yra pasirengę keistis. Socialinis darbuotojas turi parodyti pagarbą ir supratingumą šeimos vertybėms, kultūrai bei individualioms aplinkybėms. Labai svarbu, kad šeima priimtų socialinį darbuotoją. Empatija, kantrybė ir profesionalumas yra raktai į sėkmingus santykius.

Atstūmimas - yra kitas galimas socialinio darbo aspektas, kai šeima nenori priimti socialinio darbuotojo pagalbos, o kartais netgi jį mato kaip grėsmę. Taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, šeima gali bijoti, kad socialinis darbuotojas juos vertins, kontroliuos ar privers iš esmės keisti savo gyvenimo būdą. Taip pat dažnai baiminamasi, kad įsikišus socialiniam darbuotojui, vaikai gali būti paimti iš šeimos. Atstūmimas gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo atsisakymo bendradarbiauti, vengimo bendrauti iki atviro priešiškumo, agresijos. Tai labai komplikuoja socialinio darbuotojo darbą, nes be šeimos įsitraukimo pagalbos teikimas tampa praktiškai neįmanomas. Tokiais atvejais socialinis darbuotojas turi būti itin atsargus ir jautrus. Jis turi siekti rasti bendrą kalbą su šeima, parodyti, kad jo tikslas yra ne kelti pavojų šeimai, o padėti. Darbuotojas turi aiškiai išdėstyti savo darbo principus, paaiškinti pagalbos esmę ir atvirai aptarti šeimos baimes ar prieštaravimus. Labai svarbu nepasiduoti konfliktui ar spaudimui, bet stengtis kurti dialogą ir įrodyti savo geranoriškumą. Kai šeima suvokia, kad pagalbos procesas yra kompleksinis ir orientuotas į jų gerovę, o ne į kontrolę, dažnu atveju sumažėja jų priešiškumas ir atstūmimo jausmas.

Nepaisant visų iššūkių, socialinio darbuotojo darbas su šeimomis patiriančiomis sunkumus turi daug teigiamų aspektų. Vienas iš didžiausių šios profesijos privalumų – galimybė padėti žmonėms. Socialiniai darbuotojai dažnai mato savo darbo rezultatus – šeimas, kurios išgyveno krizę ir rado sprendimus, vaikus, kurie gavo antrą šansą augti saugioje aplinkoje, ar tėvus, kurie sugebėjo suvaldyti priklausomybes ir atkurti ryšį su savo vaikais. Socialiniai darbuotojai dažnai tampa šeimų dalimi, jie sukuria pasitikėjimu grįstus santykius ir padeda žmonėms rasti kelią iš sudėtingiausių situacijų. Šie teigiami rezultatai suteikia didelį pasitenkinimą darbu ir motyvuoja dirbti toliau, net kai kasdienybė yra sudėtinga.

 Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Inga Babeckienė.