Gyventojams
Juozas Mieldažys (1925-08-28–2014-01-21)
Kalvarijos garbės piliečio vardas suteiktas 2009-04-30
Kalvarijos garbės pilietis ilgametis Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos klebonas, Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės dekanato vicedekanas, Kalvarijos parapijos altaristas kunigas jubiliatas, kanauninkas emeritas.
Kalvarijos garbės piliečio vardas už ilgametį sielovados darbą Kalvarijos parapijoje buvo suteiktas 2009 m. balandžio 30 d.
JUOZAS MIELDAŽYS gimė 1925 m. rugpjūčio 28 d. Prienuose, darbininkų šeimoje. Be Juozo šeimoje augo dar keturi vaikai. Prienų „Žiburio" gimnazijos direktoriaus kanauninko F. Martišiaus padedamas, įstojo į šią gimnaziją. Ją baigęs, pasirinko Kauno kunigų seminariją.
1948 m. spalio 31 d. vysk. K. Paltaroko buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas tarnauti Lankeliškių parapijoje. Joje klebonavo trejus metus. Po to buvo paskirtas į Gudelius, iš kurių po vienerių metų paskirtas į Aukštosios Panemunės parapiją Kaune. Po trejų metų perkeltas į Aleksotą. Tuometinei sovietų valdžiai jaunas ir energingas kunigas, atsidavęs Bažnyčiai ir tikinčiųjų dvasiniams reikalams, nelabai patiko. Valdžios pareigūnai pasistengė, kad kunigas, klebonavęs Aleksote aštuonerius metus, būtų iškeltas į atokesnę parapiją, kuo toliau nuo Kauno - į Šlavantus. Išdirbęs ten aštuonerius metus, 1969-aisiais J. Mieldažys buvo paskirtas Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos klebonu.
Kunigas J. Mieldažys daugiau kaip keturis dešimtmečius stropiai rūpinosi tikinčiųjų dvasios reikalais. Jo turiningi pamokslai, patarimai prie klausyklos, lankant ligonius ligoninėje ar namuose, paguosdavo ir stiprindavo tikinčiuosius. Daugybę vaikų jis parengė Pirmajai Komunijai, daugybei jaunavedžių suteikė Santuokos sakramentą.
Globojo prelatą prof. P. Kuraitį paskutinius jo gyvenimo metus.
Sovietų laikais tikėjimas į Dievą buvo nepageidaujamas ir dažnai netoleruojamas, lankymasis bažnyčioje varžomas, kunigų ėjimas į ligonines lankyti ligonių ar suteikti sakramentus buvo labai ribojamas, tačiau kun. J. Mieldažys, kviečiamas pas ligonį, nepaisydavo jokių apribojimų, draudimų ar net pagrasinimų. Visada apsilankydavo pas ligonį, kad ir kokiu laiku būdavo kviečiamas - dieną ar naktį. Neretai jis aprūpindavo reikiamais sakramentais savo parapijiečius, netgi besigydančius tolimiausiose krašto ligoninėse.
Ligoninės gimdymo skyriuje gimus silpnam arba neišnešiotam kūdikiui, jo motinai ar abiem tėvams pageidaujant, jį krikštydavo. Dažniausiai krikštą atlikdavo naktį.
Parapijose, kuriose teko darbuotis, kun. J. Mieldažys neapsiribodavo vien tikinčiųjų dvasiniais reikalais, ne mažiau jam rūpėjo ir bažnyčių pastatų būklė. Jis jas taisė ir gražino.
Yra fiksuoti amžininkų prisiminimai, jog kartą, dalyvaujant Aleksote vienose laidotuvėse, laidotuvių dalyviai, sužinoję, kad jų buvęs klebonas pastaruoju metu klebonauja Kalvarijoje, vienu balsu pareiškė: „Jūsų parapija gavo ne tik gerą ir pareigingą kunigą, bet ir nuostabų bažnyčių atnaujintoją ir gražintoją!"
Vyresnės kartos kalvarijiečiai gerai prisimena, kaip atrodė Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios išorė ir vidus iki atvykstant kun. J. Mieldažiui. Jo rūpesčiu pasikeitė ne tik bažnyčios išorė, bet ypač nušvito jos vidus - altoriai. Šventoriuje išaugo pastatas buitiniams ir ritualiniams bažnyčios reikmenims. Griūvanti šventoriaus tvora pakeista ir atnaujinta. Atnaujintoje bažnyčioje pasidarė jaukiau ne tik akiai, bet ypatingai dvasiniam susikaupimui - maldai.
Nors gerbiamąjį J. Mieldažį jau slėgė metų našta, kunigystės tarnystę jis pagal išgales tęsė kaip altaristas, savo gyvenimo išmintimi bei patarimais padėjo parapijos kunigams.
Iki paskutinio atodūsio 2014 m. sausio 21 d. kanauninkas J. Mieldažys savo asmenine malda tarnavo Dievui ir žmonėms, jų sielų poreikiams bei dvasiniams saitams palaikyti ir stiprinti.
J. Mieldažys, Kalvarijos garbės pilietis ilgametis Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos klebonas, Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės dekanato vicedekanas, Kalvarijos parapijos altaristas kunigas jubiliatas, kanauninkas emeritas, iškilmingai palaidotas Kalvarijos Švenčiausios Mergelės Marijos vardo bažnyčios šventoriuje.
Kalvarijos krašto žmonės dėkingi garbingam kunigui, didelę savo gyvenimo dalį atidavusiam Kalvarijos parapijos žmonėms, jų pamaldumui, sakramentams, dvasiniam tobulėjimui ir kitiems sielovados bei tarnystės ir pasišventimo Dievui reikalams.